Kilnusis erelis                                   

Išvaizda, kūno išmatavimai, svoris, amžius

Kilnieji ereliai vieni didžiausių tarp tikrųjų erelių (lot. Aquila) genties, o Lietuvoje tarp plėšriųjų paukščių savo dydžiu prilygsta jūriniam ereliui (kilniojo erelio ilgesnis kūnas, bet labai nežymiai mažesnis svoris). Jūrinių erelių pateles ir patinai žymiai skiriasi dydžiu ir svoriu. Pateles gali užaugti iki 90-100 cm, o patinėliai vidutiniškai 10 cm mažesni. Sparnų tarpugalis patinėlių nuo 190-210 cm, kada patelių yra 200-230 cm. Patineliai sveria nuo 2.8 kg iki 4.6 kg, pateles 3.8 kg - 6.7 kg. Uodega 34-42 cm. Visa viršutinė kūno dalis juodai ruda, tik galva palša. Apatinė kūno pusė šviesesnė. Kojos, kaip ir visų erelių, iki pirštų plunksnuotos. Snapas juodas. Jaunikliai tamsesni už suaugusius. Pasižymi aštriu regėjimu, leidžiančiu iš kelių šimtų metrų įžiūrėti smulkius gyvūnus ant žemės.

Išgyvena apie 20 metų, bet Šveicarijoje buvo užtiktas paukštis išgyvenęs 26 metus, Švedijoje net 32 metus. Nepatikimais šaltiniais yra teigiama apie nelaisvėje išgyvenusi iki 40 metų.

[taisyti]Paplitimas ir gyvenamos vietovės

Paplitę Europoje, Šiaurės Amerikoje iki šiaurinės Meksikos, Artimuosiuose rytuose ir Azijoje iki pat Didžiojo vandenyno rytinių jo pakrančių, Šiaurės Afrikoje. Vidurio Europoje daugiausiai aptinkami perintys paukščiai Alpėse, ir Karpatuose. Šiaurės Europoje dažniau sutinkami perintysŠkotijoje, Skandinavijoje, šiaurinėje ir centrinėje Rusijoje, Baltarusijoje, Estijoje (peri apie 40-50 porų), rečiau Latvijoje, kurioje kaip manoma gyvena daugiau kaip 10 porų. Į Lietuvą užklysta traukimo metu bei žiemą, bet oficialiai perinčių porų Lietuvoje dar neaptikta, nors jiems veistis Lietuvos sąlygos panašios kaip ir Latvijoje, Baltarusijoje, kuriose kaip žinia poruojasi. Kilnieji ereliai gyvena daugiausia kalnuose, didelių upių slėniuose ir miškų pakraščiuose. Lizdams sukti pasirenka sunkiai prieinamas uolingas, skardingas vietoves, nors lygumų ir miškingose vietovėse (kaip ir Lietuvoje) lizdus sukasi medžiuose.

Įrašytas į Lietuvos raudonosios knygos 1(E) kategoriją. Reguliariai stebimas per migracijas, žiemoja retai. Lietuvoje peri atsitiktinai.                                                                                                                                               

                                                                          žirafa                                                                                    Ją nesunku pažinti iš ilgo kaklo ir ryškių dėmių ant kūno. Patinų ūgis iki 5,5 m, sveria 800-1930 kg, patelių ūgis 4-4,5 m, svoris 550-1180 kg. Kailis gelsvai rudas su leopardiškomis dėmėmis. Kiekvieno individo kailio raštas unikalus. Abiejų lyčių žirafos turi ragelius, tačiau patinų didesni. Kaklaslabai ilgas, kad gyvūnas galėtų pasiekti medžių lapiją. Kojos taip pat ilgos, priekinės 10 % ilgesnės už užpakalines. Dėl tokio kojų ilgumo žirafoms sunku pasilenkti prie žemės, todėl jos geria plačiai išsiskėtusios. Gali bėgti 55 km/h greičiu. Dėl savo neįprastos sandaros žirafos turi savitą kraujotakos sistemą. Gyvūno širdis sveria ~10 kg, o kad kraujas pasiektų smegenis būdingas dvigubai didesnis nei kitų didelių žinduoliųkraujospūdis.

Gyvena nedidelėmis ~12 individų grupėmis. Minta akacijų, miramedžių, viršūklių lapais ir vaisiais. Turi ilgą ir kietą liežuvį. Suaugusios žirafos natūralių priešų beveik neturi, į jas kartais kėsinasi liūtai, tačiau galingu kojos spyriu žirafa gali sulaužyti priešo kaulus. Jauniklius gali užpulti liūtai,hienos, hieniniai šunys. Gyvenimo trukmė laukinėje gamtoje 20-25 metai, nelaisvėje - iki 28 metų. Nėštumas trunka 400–460 dienų, paprastai gimsta vienas jauniklis, nors pasitaiko ir dvynukų.                                                                                                Shelly

                                                     Pantera                                                                            Genetinis, dažniausiai tarp laukinių stambiųjų kačių pasitaikantis kailio spalvos pokytis į juodą spalvą vadinamasmelanizmu.

Melanizmo atvejų didžiųjų kačių pošeimyje (Pantherinae) pasitaiko ir dažniau. Gamtoje yra sutinkami juodiejijaguarai, ypač jų gausu Javos saloje^{[reikalingas šaltinis]}. Teigiama, kad juodo kailio atstovų itin retai pasitaiko ir tarppumų. Tačiau yra abejojančių šio fakto tikrumu.

Juoda spalva katinų kailyje – bene gausiausia spalvinė mutacija. Tačiau laukinių kačių kailis gali įgyti ir kitus neįprastus spalvų derinius. Pavyzdžiui, plėšrūnai su baltu kailiu, dar vadinami albinosais, pasitaiko ir panterų gentyje. Tačiau žymiai rečiau, nei juodi jų gentainiai.                                                                                                                                                                                                                                                                                     

Viena stambiausių Pietų Ameriko

s beždžionių. Kūno ilgis 39-65 cm. Uodegos ilgis 56-77 cm. Patinas sveria 6,5-10,8 kg, patelė – 5,5-8,1 kg. Veda tik po vieną jauniklį.

Gyvena bandomis medžiuose. Už šakų laikosi kibia uodega. Aktyvios diena. Minta vaisiais, riešutais, lapais, vabzdžiais. Būdingi išskiriami garsai – cypimas ir riksmas. Gyvena apie 25 metus.

Gyvena pusiaujo džiunglėse, Pietų Amerikos šiaurės vakaruose: Venesueloje, Kolumbijoje, Ekvadore, Peru, Bolivijoje, Brazilijoje                                                                                                   Shelly

   Medžioja kanopinius gyvūnus, kartais smulkius graužikus, nevengia net kai kurių žolių ar vabzdžių. Grobio ieško dažniausiai naktimis.

Suaugę liūtai dažnai riaumoja, garsas girdimas už kelių kilometrų. Taip jie žymi teritoriją ir išblaško antilopiųbandas. Išsiblaškiusias antilopes ar kitus žvėris lengviau nudobti, nes auka dažnai pati užbėga ant plėšrūno, todėl liūtai vietoje gaudynių dažnai renkasi šį variantą.

Medžioja dažniausiai patelės.                                                                                                              Liutas.
 Shelly.                                    

Leopardo kūno ilgis siekia iki 180 cm, uodegos – apie 75 cm. Patinų masė siekia iki 75 kg. Patelės – mažesnės. Kailis tankus, purus, gelsvas arba rudas, su juodomis žiedinėmis dėmėmis. Dėl puošnaus kailio leopardai jau daugelyje vietų yra išnaikinti. Indijoje kartais yra sutinkami juodi leopardai, vadinami juodosiomis panteromis.

Tai vienišą gyvenimo būdą mėgstantys plėšrūnai. Medžioja dažniausiai naktį ir ant žemės. Puola iš pasalų ir keliais šuoliais paveja auką. Puikiai laipiojantis medžiais leopardas kartais surengia pasalą ir ant šakos. Leopardai minta įvairiais kanopiniais gyvūnais: ožiais, avinais, elniais, antilopėmis.Medžių šakose sugeba pagauti pavianą. Leopardai kartais puola naminius gyvūnus (avis, arklius, šunis), paukščius, badmečiu medžioja graužikus.

Leopardės nėštumas trunka apie 3 mėnesius. Ji atsiveda po 1-3 jauniklius. Kartais vadoje vienas ar du jaunikliai  būna juodos spalvos.                                                                                                                         Shelly                                                                            

                                                                            Flamingas

Tai viai, kurie maitinasi filtruodami vandenį. Panėrę sapnus į vandenį flamingai liežuviu varo vandeeninteliai paukščinį į snapą ir jį košia per plyšius snape, taip surinkdami mažus augalus ir gyvūnus. Labai dideli paukščiai, sveriantys iki 4500 g. Kaklas ir kojos ilgos. Masyvus snapas beveik stačiu kampu išlinkęs žemyn. Žandų kraštuose yra raginių plokštelių. Priekiniai pirštai sujungti plaukiojamąją plėve. Plunksnos minkštos ir gana purios. Sparnai ir uodega trumpi.

Didysis tukanas (lot. Ramphastos toco, angl. Toco Toucan, vok. Riesentukan) – stambiausia tukaninių (Ramphastidae) rūšis. Paplitęs Pietų Amerikoje;Amazonijoje, Čiake, Brazilijos plokščiakalnyje.

Jo ilgis apie 60 cm. Snapas oranžinis, siekia iki 19 cm. Apie akis yra plika, geltonai oranžinė oda. Paplitęs miškingose vietovėse, miškingose savanose, miškeliuose ir net atvirose vietose. Paprastai vaisus raško tupėdamas ant šakos, tačiau nukritusius gali rinkti ir nusileidęs ant žemės. Peri gyvų ar negyvų medžių drevėse, kai kada pasinaudoja termitynais.

Mambos

Mambos (lot. Dendroaspis) – aspidų (Elapidae) nuodingų gyvačių gentis, kuriai priklauso gana vikrios ir į medžius lipančios gyvatės. Kūnas ilgas, galva siaura, su didelėmis akimis. Viršutinis žandikaulis tik su dviem ilgais nuodingais dantimis. Apatinio žandikaulio du priekiniai dantys gana stambūs, todėl gyvatė lengvai gali prilaikyti grobį kabarodama ant šakų. Maitinasi smulkiais stuburiniais – paukščiais, driežais, graužikais.